Apklausa atlikta gruodį, atsakymus pateikė 60 sektoriaus ekspertų, plėtotojų, investuotojų, NT valdytojų, tarpininkų ir kitų profesionalų.

Biurų segmente racionalumas

Biurų segmentas 2022 m.

Daugiau nei pusė (56,7%) VŽ apklaustų sektoriaus dalyvių mano, jog biurų paklausa 2022 m. išliks stabili, 36,7% lūkesčiai kiek geresni – jie tikisi paklausos didėjimo. Tik 6,7% mano, kad kitąmet biurų reikės mažiau.

Beveik 47% apklaustųjų mano, kad 2022 m. didės ir biurų pasiūla, o apie 60% prognozuoja, jog augs ir jų nuomos kainos. Kainų stabilumo tikisi daugiau nei trečdalis (36,7%) sektoriaus dalyvių.

Dėl biurų vakansijos nuomonės kiek išsiskiria: 23,3% mano, jog ji mažės, 20% – kad didės.

Segmento temperatūrą respondentai taip pat vertina gerai: 46,7% jų mano, kad rinka yra aktyvi, o 43,3% ją apibūdina kaip stabilią. Įkaitimą teigia fiksuojantys 6,7% sektoriaus dalyvių, padėties blogėjimą – 3,33%.

Vis dėlto ir 2022 m. biurų segmentas turėtų gyventi gana panašiai kaip šiemet, sako Saulius Vagonis, NT paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Esą naujų pasiūlos rekordų nefiksuosime, tačiau pasiūlos stygiaus taip pat nenusimato.

„Ober–Haus“ skaičiavimais, 2022 m. Vilniuje turėtų būti pasiūlyta 74.000 kv. m naujo biurų ploto. Šiemet atitinkamai pasiūlyta 92.000 kv. m, o rekordiniais 2020 m. – 102.000 kv. m.

„Plėtros tempas kiek lėtesnis nei pastaraisiais metais, tačiau atrodo, kad rinka „atsigriebs“ 2023–2024 m., kai bus baigti šiuo metu ankstyvoje stadijoje esantys projektai. Todėl ilguoju laikotarpiu biurų pasiūla turėtų išlikti stabili. Kadangi pasiūla ir paklausa yra gana stabili, didesnių pokyčių neužimtumo rodikliuose ir nuomos kainose kitąmet tikėtis irgi neverta“, – sako S. Vagonis.

Jis, kaip ir sektoriaus dalyviai, sako, jog norėdami išlaikyti darbuotojus biuruose, verslai bus priversti galvoti apie jų komfortą.

Sandėliuose nuotaikos geresnės

Sandėlių ir logistikos segmentas 2022 m.

Logistikos ir sandėlių segmente nuotaikos bei lūkesčiai 2022 m. geresni. Beveik 87% sektoriaus dalyvių mano, kad rinka aktyvi, tiek pat jų tikisi, kad kitąmet didės tiek šio turto paklausa, tiek pasiūla.

Didesnį poreikį lems ne tik prognozuojamas bendras ekonomikos augimas, tikėtina, augsiančios sausumos krovinių vežimo ir transporto įmonių apyvartos, tačiau ir dėl vartojimo pokyčių tebesitęsianti rinkos transformacija, žinoma, jei išvengsime geopolitinių kataklizmų, sako Vytis Kapočius, NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ logistikos ir pramonės segmento vadovas Baltijos šalyse.

„Šiemetinis paklausos ir pasiūlos disbalansas 2022 m. turėtų sumažėti, naujų projektų tiek savo poreikiams, tiek ir nuomai vystytojai yra suplanavę visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Manau, matysime ir atvejų, kai atsilaisvina senesni didesni objektai. Visgi pasiūla vis dar vejasi paklausą, tad vakansija išliks žema ir nuomininkams savo poreikius reikia strategiškai planuoti į priekį“, – sako jis.

Anot V. Kapočiaus, naujuose projektuose spaudimas kilti nuomos kainoms išliks dėl žemos vakansijos ir didėjančių sklypų kainų, statybos medžiagų ir darbų brangimo, infrastruktūros įmokų.

Nesibaigia transformacijos

Prekybos centrų segmentas 2022 m.

Prekybos centrų segmente, žvelgiant į sektoriaus dalyvių atsakymus, atrodo, daugiausia stabilumo. 2022 m. pusė (50%) apklaustųjų tikisi stabilios patalpų paklausos, vakansijos ir nuomos kainų, kiek daugiau – 66,7% – stabilios pasiūlos.

Vis dėlto prekybos centrų segmente šiandien svarbiausi ne paklausos, pasiūlos ir vakansijos rodikliai, nes jis išgyvena transformacijos laikotarpį, VŽ sako Aurimas Astramskas, NT paslaugų bendrovės „Colliers International Advisors“ vadovas.

„Prekybos sektoriuje keičiasi pirkėjų įpročiai ir keičiasi iš esmės dėl pastaruosius dvejus metus buvusių pandemijos ribojimų. Galima sakyti, kad tie pokyčiai, kurie turėjo įvykti per 5–10 metų, įvyko per naktį“, – sako jis.

A. Astramsko žodžiais, šiuo metu mažėja takoskyra tarp būdų, kaip prekybininkai parduoda prekes. Esą fizinės parduotuvės keliasi į internetą, o interneto prekybininkai atranda fizinių parduotuvių vertę – jose žmonės gali išbandyti vienas ir pamatyti kitas prekes, kurių galbūt nebūtų pirkę.

„Geriausi pastarojo meto pavyzdžiai yra „Pigu.lt“, „Membershop“, „Knygos.lt“. Prekybos centrai, kuriuose pirmieji tokie blynai išbandyti, jau yra drąsesni, nes rezultatai buvo geri. Pavyzdžiui, „Pigu.lt“, atsidaręs CUP, duoda ne tik srauto prekybos centrui, bet tas srautas yra naujas. Prekybos centrų valdytojai visuomet galvoja ne tik kaip padidinti srautą, bet ir kaip pagerinti auditoriją“, – aiškina ekspertas.

Pasak jo, dėl tos pačios priežasties atsirito ir prekybinių sandėlių (angl. „stock office“) banga.

„Juose veiksmas vyksta tarp sandėlio, prekybos, ekspozicijos ir kartais biuro. Tokių projektų užuomazgų buvo ir anksčiau, tačiau jų populiarumas būtų išaugęs organiškai per kelerius metus, o dabar dėl pasikeitusių klientų elgesio tiek plėtotojai, tiek operatoriai parodė daug didesnį dėmesį“, – sako A. Astramskas.

 

Visą apžvalgą galite skaityti „Verslo žinios“ portale ČIA.

Šaltinis: vz.lt

Nuotrauka: vz.lt / VŽ koliažas.