Tris pastarąsias savaites šalyje besitęsiantis karantinas turi įtakos žmonių socialiniam gyvenimui ir ekonomikai. Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka – ne išimtis. Kuriam laikui sustojęs NT sandorius tvirtinančių notarų darbas kovo mėnesio pardavimus apkarpė trečdaliu, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras.
„Šalyje įvedus karantiną netrukus visi šalies notarai uždarė savo biurus, tad oficialus NT sandorių užbaigimas ir įregistravimas sustojo. Vėliau jų darbas iš dalies buvo atnaujintas, tačiau bendras mėnesio rezultatas yra trečdaliu mažesnis, palyginti tiek su praėjusių metų kovu, tiek su šių metų vasariu. Apskritai praėjęs mėnuo dar neparodo realaus karantino poveikio NT rinkai, o koks jis bus iš tiesų turėtume pamatyti artimiausiais mėnesiais“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Per kovą visoje šalyje įregistruota mažiau kaip 7 tūkst. Perleistų NT objektų. Tai – trečdaliu mažiau nei 2019-ųjų kovą ir šių metų vasarį, kai buvo įregistruota po daugiau kaip 10 tūkst. NT sandorių. Per pirmus tris šių metų mėnesius bendras įregistruotų NT pardavimų skaičius siekia 27,4 tūkst. ir beveik sutampa su praėjusių metų pirmąjį ketvirtį fiksuotais skaičiais.
„Bendri pirmojo ketvirčio rezultatai neturėtų apgauti. Nors jie ir nedaug skiriasi nuo praėjusiais metais fiksuotų pirmųjų trijų metų mėnesių skaičių, tačiau iš esmės juos palaiko aktyvūs pirmieji du šių metų mėnesiai. Notarams atnaujinus darbą NT sandorių įregistravimas turėtų pajudėti, tačiau neabejotinai didžiausią įtaką tendencijoms turės bendra situacija rinkoje: neapibrėžtumas dėl ateities, besikeičiantys NT vystytojų bei pirkėjų lūkesčiai ir, be abejo, suprastėjusi bendra ekonominė padėtis“, – sako P. Rudzkis.
Panašios tendencijos stebimos ir pagrindinėse NT objektų kategorijose. Pirmąjį ketvirtį visoje šalyje įregistruota daugiau kaip 8 tūkst. butų pardavimų – beveik tiek pat kaip ir praėjusių metų sausio-kovo mėnesiais. Tačiau vien tik per kovą įregistruota kiek daugiau nei 2,1 tūkst. butų savininkų pasikeitimų, arba 28 proc. mažiau nei 2019-ųjų kovą ir net 33 proc. mažiau nei šiemet vasarį.
Šiemet per tris pirmus mėnesius visoje šalyje taip pat įregistruota beveik 2,5 tūkst. parduotų individualių gyvenamųjų namų – 6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (2,3 tūkst.). Tačiau jau kovo mėnesio skaičiai rodo nuosmukį ir šioje kategorijoje – vien tik per kovą įregistruota mažiau nei 700 gyvenamųjų namų sandorių, arba ketvirtadaliu mažiau nei pernai kovą ir šių metų vasarį.
Per sausį-kovą įregistruota ir beveik 13 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. O štai vien tik per kovo mėnesį įregistruota iki 3,2 tūkst. sklypų sandorių – net 35 proc. mažiau nei 2019 metų kovą ir šių metų vasarį.
Papildoma informacija:
Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.
Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).
Šaltinis: VĮ Registrų centras.
