Lietuvos bankas, motyvuodamas pokyčius, teigė stebintis didelį aktyvumą būsto rinkoje, kuris esą lemia kainų įsibėgėjimą, o būsto paskolų augimo tempas pastaruoju metu paspartėjo.

„Šie pakeitimai paskatins atidžiau įvertinti antros ar trečios paskolos grąžinimo galimybes ir galimus padarinius finansinei situacijai pablogėjus. Mūsų analizė parodė, kad turėdami daugiau kaip vieną būsto paskolą namų ūkiai labiau rizikuoja patirti finansinių problemų ekonominei situacijai netikėtai pasikeitus“, – kiek anksčiau sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Anot jo, didesnio pradinio įnašo reikalavimas niekaip nepaveiks pirmąjį būstą įsigyjančių asmenų – jiems pradinis įnašas ir toliau sieks 15%.

Pakeitimai nebus taikomi tiems, kurie iki vasario buvo gavę įpareigojančius kredito davėjų pasiūlymus arba yra pasirašę preliminarias turto, kurį planuoja įkeisti, pirkimo sutartis.

Sumažins spekuliacijų

Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė, sako, kad praėjusių metų antrąjį pusmetį paskolų paraiškų srautas išliko įprastas. Esą tik šiemet sausį bankai pastebi kiek išaugusį užklausų kiekį.

„Viena iš prielaidų galėtų būti tai, kad klientai, kurie ketino įsigyti antrąjį būstą su būsto paskola, suskubo tai padaryti iki vasario. Vis dėlto antrojo būsto finansavimo apimtis nėra tiek reikšminga, kad žymiai darytų įtaką bendram išduodamų paskolų skaičiui. Be to, antrajai būsto paskolai ir iki šiol galiojo didesnio pradinio įnašo reikalavimas“, – VŽ teigia E. Čipkutė.

Visą apžvalgą galite skaityti „Verslo žinios“ portale ČIA.

Šaltinis: vz.lt

Nuotrauka: VŽ koliažas / Vytenis Šimkus, banko „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas / Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas / Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.