Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt
Nuotraukoje: Žygimantas Mauricas
Dėl karantino ir koronaviruso nulemto neapibrėžtumo nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, būstų kainos pirminėje rinkoje trumpam turėtų šiek tiek kristi, tačiau po šio smukimo jos gali šoktelėti į viršų. Taip tvirtina ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, labiausiai tikėtina, kad kainos smuktelės vasarą ir rudens pradžioje, o kopti į viršų pradės jau kitąmet.
Kiek kitokios pozicijos laikosi „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Šarūnas Tarutis. Jis atkreipė dėmesį, kad galutinei būsto kainai didelę įtaką darbo statybų kaina, kuri pastaruoju metu dėl susiklosčiusių aplinkybių neatpigo ir net kaip tik gali išaugti.
„Būsto kainą vertiname ne tik per pardavimo pirkėjui, bet ir būsto statybos kaina. Nemaža darbo jėgos dalis būdavo baltarusiai, ukrainiečiai, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių išvažiavo, taigi darbuotojų trumpuoju laikotarpiu pradeda trūkti“, – atkreipė dėmesį Š. Tarutis.
Kita aplinkybė, anot jo, lemianti būsto kaina – tiekimo grandinėje. Joje, eksperto tvirtinimu, logistikos kaštai dėl karantino ir koronaviruso šiandien yra didesni.
„Jeigu vyrauja nuomonė, kad statybos kainos drastiškai nukrito, nes visiems yra blogai ir krizė, tai šiandien tikrai nematome, kad pigiau statydami galėtume žmogui pigiau parduoti“, – tvirtino Š. Tarutis.
Parduoti už mažiau būtina ne visiems
Jis taip pat akcentavo, kad iki karantino vystytojai turėjo neblogus pardavimus – būstų buvo parduodama daugiau, nei planuota, todėl dabar kai kurie vystytojai gali nuspręsti tiesiog palaukti.
„Kiekvienas vystytojas įvertins. Jeigu jo verslo planas rodo, kad jam užtenka parduoti mažiau, tai jam tikriausiai bus geriau per mėnesį parduoti tris butus už „X“ kainą negu septynis butus per mėnesį už „X“ atėmus „Y“ procentų kainą“, – teigė Š. Tarutis.
Jis taip pat pridūrė, kad kai kurie mažieji vystytojai, kurie rinkoje sudaro apie pusę visų dalyvių, norėdami parduoti turimus būstus ir išlikti konkurencingi, gali mažinti kainas. „Tam tikras kainų nuokrypis bus. Bet gali būti ir paradoksų – pirkdamas būstą pigiau jį nusipirks stipriai brangiau. Tokį ne vieną atvejį turėjome aną ciklą – perkant iš silpnesnio vystytojo, jis vis dėlto galiausiai nesugeba iki gali įvykdyti savo įsipareigojimų ir kažkurioje stadijoje „užlūžo“, – pastebėjo Š. Tarutis.
Apibendrindamas Š. Tarutis pabrėžia – kol kas kalbėjimas apie NT rinkos kainas labiau primena spėliones, nes rinka tiesiog laukia, kas nutiks toliau.
Kaina priklausys nuo scenarijaus: „V“, „U“ ar „L“
„Luminor“ banko Lietuvoje vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas akcentuoja, kad NT rinkos kainos yra labai inertiškos. Jis primena – siaučiant SARS virusui, Honkonge NT rinkos kainos net nespėjo nukristi, kai buvo paskelbta, kad viruso epidemija yra pasibaigusi.
„Honkongas tada nuo vasario iki birželio visiškai susitvarkė. Birželio 23 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad Honkongas yra visiškai švarus. Išėjo taip, kad kainos pakrito maždaug iki 5 proc., iki 10 proc. įvairiuose segmentuose, o kitais metais tas kilimas buvo milžiniškas“, – tvirtina Ž. Mauricas.
Jo aiškinimu, tokiam kilimui įtakos turėjo epidemijos metu panaudotos ekonomikos skatinimo priemonės. Kaip sako Ž. Mauricas, matydami, kad NT rinkoje kainos beveik nekrito, ir tikėdamiesi, kad kainos turėtų augti, žmonės ėmė masiškai pirkti būstus.
Toks staigus kritimas ir kilimas vadinamas „V“ formos scenarijumi.
Tai – optimistinis scenarijus: Lietuvos užsienio paklausa susitrauks apie 3,4–5proc., jeigu skatinimo priemonės bus greitos ir pakankamos apimties. Pagal šią raidos kreivę NT rinka 2018–2019 m. vidutinius rezultatus pasiektų dar šiemet, o kitąmet – aplenktų ir įtvirtintų tolimesnį augimą.
Anot Ž. Maurico, staigios „V“ formos recesijos scenarijus išsipildytų, jei pavyktų galutinai įveikti pandemiją iki birželio ir būtų išsaugota dauguma darbo vietų. Tačiau vertinant pastarųjų savaičių duomenis, tokia tikimybė mažėja.
Šiuo metu labiau tikėtina, kad stebėsime ne tokius staigius pokyčius ir kitimo kreivė primins „U“ raidę.
Tuo tarpu naujo būsto pardavimai pagal tokį scenarijų ankstesnių metų rezultatus pasivytų kitų metų pirmoje pusėje ir šį lygį išlaikytų dar kurį laiką.
„Tikėtina, kad vis dėlto sulauksime to laikotarpio – truputį didesnio kainos pasikoregavimo. Tai kaip su „OPEC“ – jie bando palaikyti naftos kainą, bet matome, kad tai nelabai pavyksta, nes vis tiek pas kažką arba per silpni nervai, arba per silpni finansai. Tai, jeigu silpni ir nervai, ir finansai, spaudžiamas panikos mygtukas ir tada pasirenkama parduoti pigiau 10 ar 20 proc., bet išeiti iš tos rinkos“, – paaiškina Ž. Mauricas.
„Apie pusė rinkos vystytojų yra tie smulkieji vystytojai, kurie dažniausiai neturi nei tos kantrybės laukti, nei tų finansinių rezervų. Tai iš tikrųjų ta rinką turi potencialo, yra didesnė tikimybė, kad ji gali pasikoreguoti“, – priduria Ž. Mauricas.
Kainų šoktelėjimui įtakos turės ekonomikos skatinimo priemonės
Jis atkreipia dėmesį, kad susidarius vadinamajam „U“ scenarijui, kitais metais situacija gali būti atvirkštinė ir ekonomika augs 6–7 proc. Todėl galiausiai gali būti jaučiamas pasiūlos trūkumas.
„Jeigu pasiūla gerokai išaugs, tai ir tos kainos gali gerokai šoktelėti. Šis scenarijus gana tikėtinas“, – teigia Ž. Mauricas.
Apibendrindamas jis nurodo, kad kainų kritimo labiausiai derėtų tikėtis vasarą ar rudens pradžioje, tačiau jau kitais metais, tikėtina, kainos kils.
Visą straipsnį skaitykite www.lrt.lt portale ČIA.