Tomas Sovijus Kvainickas, bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas, priduria, kad „karas gali trukti ir 15 minučių, bet jo pasekmės truks ilgai“.

Nors visi analitikai sutaria, kad NT sektorių sukaustęs šokas primena buvusį prieš dvejus metus, kai prasidėjo COVID-19 pandemija ir Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas, tačiau Šarūnas Tarutis, NT plėtros bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas, sako, jog šįkart pirkėjų užklausų skaičius nesunyko iki nulio.

Neapibrėžtumas užtruks

S. Vagonis tvirtina, kad nutrūkusių ar įšaldytų sandorių reikėtų tikėtis, tačiau esą sektorius sureaguos kiek vėliau.

„Per pirmąjį karantiną buvo puolusių į paniką žmonių, nutraukusių sandorį, pardavusių turtą gerokai pigiau. Tai gali kartotis, nes susiduriame su pavojinga situacija ir ne visi priima sprendimus be emocijų, palaukę. Vis dėlto istorija rodo, kad NT sektorius gana inertiškas. Pavyzdžiui, kai 2014 m. buvo užgrobtas Krymas, vyko kiti neramumai, jie prasidėjo kovą, o mūsų NT sektorius sureagavo gerokai vėliau. Tai buvo vienintelis kartas per pastarąjį dešimtmetį, kai 5 mėnesius, nuo rugpjūčio iki gruodžio, kainos mažėjo. Tačiau bendras kainų sumažėjimas nesiekė nė 1%“, – sako jis.

Anot eksperto, dažniausiai NT rinkoje pardavėjai laikosi iki galo.

Tik tuomet, kai ateina neišvengiamybė, galima kalbėti apie didesnius pokyčius. Manau, kad situacija kartosis: kelis mėnesius turėsime šoko lemtą stabtelėjimą, o paskui visi stebės situaciją, taigi kol kas dar labai sunku prognozuoti kainų dinamiką. Dabartinis neapibrėžtumas sektoriaus nepaveiks niekaip: net ir sumažėjus sandorių skaičiui, verslas turi pakankamai „pagalvių“. Tragedija būtų, jei žmonių ir verslo lūkesčiai taptų tokie, kad Lietuvoje gyventi nėra saugu“, – aiškina S. Vagonis.

Jo žodžiais, šiuo metu yra ir potencialiai sektoriaus aktyvumą galinčių stabdyti, ir kaitinti veiksnių.

„NT sektorius atspindi ekonomikos ir žmonių lūkesčių projekciją. Dabar turėsime didesnę nei planuota infliaciją, brangs energetikos ištekliai. Tačiau turbūt susidursime su nemažu emigrantų srautu ir tai teoriškai turėtų sektorių skatinti, nes žmonėms reikės kažkur gyventi. Infliacija taip pat neišvengiamai skatins paklausą. Taigi klausimas, kurie veiksniai bus stipresni“, – kalba S. Vagonis.

Pasak jo, kitas svarbus aspektas – bankų finansavimas. Esą jei jo trūktų, tai ekonomikai nieko gero nežada.

Visą apžvalgą galite skaityti „Verslo žinios“ portale ČIA.

Šaltinis: vz.lt

Nuotrauka: VŽ / Saulius Vagonis, „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.