Gyvenamojo NT rinkos apžvalga
2019 metai NT plėtotojams buvo dėl ko džiaugtis – lyginant su 2018 metais, įspūdingais tempais augo naujų butų pardavimai tiek Vilniuje (+42 proc.), tiek ir Kaune (+38 proc.). VšĮ „Realdata“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus teigimu, kartu su šiais rezultatais NT plėtotojams atsirado galimybės kelti parduodamų butų kainas. Šis procesas ypač išryškėjo antroje metų pusėje, kada gana dažnai naujai į rinką paleidžiami projektai pasižymėjo vidutiniškai 5-8 proc. didesne pasiūlos kaina.
Kaune pirmą kartą po ilgos pertraukos neparduotų naujos statybos butų dalis dar tik statomuose namuose aplenkė pasiūlą jau pastatytuose projektuose. Tai rodo, kad naujos statybos butų rinka Kaune jau perėjo į kitą aktyvumo lygį, kada vis aktyviau prekyba vyksta „iš brėžinių“. Kaune gerokai didesnę nei Vilniuje konkurenciją butams sudaro namų/ kotedžų segmentas, tad butui peržengus 80-90 tūkst. EUR kainą, jį parduoti tampa gerokai sudėtingiau. Dėl šios priežasties galima daryti prielaidą, kad naujos statybos butų kainos laikinojoje sostinėje turi gana ribotą augimo potencialą.
Antrinėje būsto rinkoje labiausiai išsiskyrė individualių namų ir kotedžų segmentas. Jame sandorių apimtys didėjo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir regionuose: Vilniuje – 12,7 proc., Vilniaus raj. – 21,8 proc., Kaune – 7,7 proc., Kauno raj. – 16,8 proc., Klaipėdoje – 13,3 proc., Klaipėdos raj. – 34 proc., Šiauliuose – 4 proc., Panevėžyje – 1,1 proc., o likusioje Lietuvoje – 18,6 proc. „Jei antrinėje butų rinkoje yra miestų, kur pirkimo-pardavimo sandorių skaičius praėjusiais metais traukėsi, tai nuosavų namų segmente augimas fiksuotas praktiškai visur. Tai rodo, kad greičiausiai kartu su augančiomis gyventojų pajamomis ir perkamąją galia, augo ir gyventojų noras įsikurti nuosavų namų/ kotedžų segmente“ – teigia Viktoras Račkovskis, 1 Partner vadovas.
Praėjusiais metais brangimas fiksuotas tik antrinės butų rinkos segmente – išleidžiamos sumos už butus tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose per metus padidėjo nuo 3 iki 10 proc. Tuo tarpu antrinėje nuosavų namų/ kotedžų rinkoje kainos liko stabilios, todėl šio segmento patrauklumas dar labiau išaugo. Esant tokiam optimizmui ir sandorių augimo statistikai, kainų augimo tendenciją gali pakoreguoti nebent tik globalūs veiksniai ar nenumatyti ekonominiai sukrėtimai.
Pozityvios tendencijos neaplenkė ir prestižinio būsto rinkos. Paulius Gebrauskas, Baltic Sotheby‘s International Realty bendrasavininkas teigia, kad prabangaus ir kokybiško būsto, kurio vertė viršija 300.000 EUR, pernai Lietuvoje buvo parduota 32% daugiau nei 2018 m.
Pernai atsirado tendencija, kad į šalį grįžo lietuviai, kurie užėmė aukštas pareigas bendrovėse užsienyje, gaudavo labai gerus atlyginimus, todėl dažniausiai rinkosi butus prestižiniame segmente Lietuvoje. Prieš 6–7 metus tradicinis prabangaus būsto pirkėjas buvo apie 45 metų verslo savininkas arba aukštas vadovaujamas pareigas einantis asmuo, o per pastaruosius 2–3 metus atsiranda vis daugiau jaunesnių žmonių, kurie jau spėjo uždirbti daug pinigų iš naujos kartos verslų, įvairių startuolių. Todėl prabrangaus būsto pirkėjo portretas jaunėja, o sprendimai dėl pirkimo priimami kur kas greičiau. „Mūsų įsitikinimu, artimiausiais metais prabangaus būsto sandorių skaičius augs apie 15–20%“ – teigia P. Gebrauskas.
Komercinio NT rinkos apžvalga
Aurimo Maldūno, Real Game vadovaujančiojo partnerio teigimu, Vilniuje pagal naujai pastatytus verslo centrus vienus rekordinius metus keičia kiti ir kol kas greito atvėsimo rinkoje nenumatoma.
Nuomininkai iš verslo centro aplinkos tikisi įvairių papildomų veiklų ir naudų, įtraukiant malonias vietas susitikti ir užkąsti, aktyvų laisvalaikį skatinančią aplinką su sporto klubais, alternatyvių transporto tipų prieinamumu, konferencijų ir posėdžių centrų galimybėmis, svečių ir lankytojų užimtumu, todėl biurų vystytojai orientuojasi į platesnę visumą, o ne tik ploto plėtrą. Senieji pastatai leidžiasi kokybės kopėčiomis žemyn ir turės spręsti savo problemas vienu iš būdų: susitaikyti su didesniu neužimtumu, mažinti kainas arba rasti galimybių esminėms ir tikslingoms rekonstrukcijoms, kurios padėtų pritraukti geidžiamiausius nuomininkus.
Rinkai įstrigus ties laikrodžio 11 valanda, NT konsultavimo rinka kol kas išlieka mažai aktyvi, didžioji dauguma sandorių vyksta nuomininkams nesinaudojant konsultanto paslaugomis (jam nemokant už konsultavimo paslaugą), todėl dažnu atveju nuomotojai “laimi” sutarties derybas. Vilniaus verslo centrų plėtrą pristabdyti gali tik tinkamos darbo jėgos trūkumas – o kol ji bus užtikrinta tiek vidine migracija, tiek potencialiu emigrantų grįžimu, verslo centrų statybos neslops.
Ernestas Adomaitis, Real Game partneris, apžvelgdamas Kauno verslo centrų rinką, teigia, kad ilgą laiką Kaune dominavusius senos statybos B klasės biurus keičia naujieji A klasės biurai. Šiuo metu rinkoje yra apie 235 tūkst. kv. m nuomojamo ploto, iš kurio penktadalį sudaro A klasės biurai. „Jeigu 2010 m. Kaune iš viso buvo 16 verslo centrų, 2020 m. planuojama, kad jų skaičius sieks 72, o per artimiausius porą metų planuojama, kad A klasės biurų pasiūla išaugs beveik dvigubai“ – komentuoja E. Adomaitis.
Rinkos tendencijos rodo, kad nuomininkai darosi vis išrankesni. Nebeužtenka tik estetiškai sutvarkyto pastato fasado ar energetiškai efektyvaus pastato. Nuomininkai iš verslo centro aplinkos tikisi įvairių papildomų naudų: malonios aplinkos susitikimams, vietų kur greitai ir patogiai galėtų užkąsti, aktyvų laisvalaikį skatinančios aplinkos poilsiui su sporto klubais, žaliomis zonomis, alternatyvaus transporto prieinamumu, konferencijų ir posėdžių centrų naudojimosi galimybių. Vis aktualesnis tampa automobilių parkavimo klausimas.
Tuo tarpu senieji pastatai leidžiasi kokybės kopėčiomis žemyn ir turės spręsti savo problemas vienu iš būdų: susitaikyti su augančiu neužimtumu, mažinti kainas arba rasti galimybių esminėms ir tikslingoms rekonstrukcijoms, kurios padėtų pritraukti geidžiamiausius nuomininkus. Mažėjant paklausai, pastebimas sujudimas NT konsultavimo rinkoje. Vis dažniau ieškančios patalpų įmonės linkusios kreiptis į konsultantus prieš priimant svarbius sprendimus, optimizuojant kaštus ar keičiant biuro vietą.
Tomas Slyva, Real Game partneris, kalbėdamas apie modernių sandėliavimo patalpų rinką, teigia, kad 2019 metais Lietuvoje įvyko didžiausia logistikos centrų plėtra Lietuvoje nuo 2007 metų – per metus trijuose didžiuosiuose miestuose pastatyta daugiau nei 124.000 kv.m ploto. „2020-ieji metai žada dar didesnį augimą – rinka turėtų pasipildyti 162.000 kv.m modernaus sandėliavimo ploto ir šiame kontekste labiausiai išsiskirs Klaipėda, kurioje šiais metais turėtų atsirasti daugiausiai (+70.000 kv.m) modernaus sandėliavimo ploto“ – teigia T. Slyva. Vilniuje ir Kaune 2020 metais turėtų atsirasti apie 92.000 kv.m modernių sandėliavimo patalpų. Tokia plėtra greičiausiai lems, kad nepavyks išvengti vakansijų didėjimo, tačiau nuomos kainos turėtų išlikti stabilios.
Šaltinis: BNS.
