Spalį nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai Vilniuje fiksavo tai, ko itin laukė rugsėjį, – dvigubai didesnius pirminės rinkos butų pardavimus nei ankstesnį mėnesį. Vis dėlto jų apimtis nesiekia buvusių 2020–2021 m., kyla daugiau klausimų dėl nutraukiamų sutarčių.

NT plėtros bendrovė „Hanner“ spalį fiksavo, kad plėtotojai sudarė 195 preliminarias sutartis (eliminavus 62 nutraukimus – VŽ), arba 95% daugiau nei rugsėjį.

Lyginant su rekordiniais 2021 m., spalio butų susitarimų skaičius menko 2,3 karto, 2020 m. – 3,2 karto.

Vis dėlto fiksuojamų 62 nutrauktų sutarčių (rugsėjį fiksuotos 34 – VŽ) plėtotoja plačiau nekomentuoja, nes negali tiksliai pasakyti, ar tai buvo realios sutartys, ar kai kurie sektoriaus dalyviai tinklalapiuose butus žymėjo kaip parduotus.

„Hanner“ taip pat atkreipia dėmesį, kad vėl atsirado plėtotojų, kurie pradėjo pardavimus neturėdami statybos leidimo.

Pati įmonė spalį susitarė dėl 22 būstų, o didesnė dalis jų (12) buvo projekte „City Yard“. Vidutinė parduotų butų kaina pastarajame projekte siekė 3.150 Eur/kv. m.

Vidutinė laisvų butų kaina spalio pabaigoje sostinėje siekė 3.267 Eur/kv. m – 2,4% daugiau nei rugsėjį ir 23,6% daugiau nei 2021 m. spalį.

Anot įmonės, šiuo metu Vilniuje yra 3.438 neparduoti būstai, kurių daugiausia – vidutinio segmento (1.311), kainuojančio 2.900–3.500 Eur/kv. m, ir ekonominio segmento (1.116), kainuojančio iki 2.900 Eur/kv. m.

Pavasarį tikisi atsigavimo

NT plėtros bendrovė „Realco“ spalį fiksavo, kad Vilniaus plėtotojai sudarė preliminarias sutartis dėl 203 būstų pardavimo (eliminavus nutraukimus – VŽ). Tai 2,7 karto daugiau nei rugsėjį.

Anot plėtotojos, per mėnesį taip pat fiksuoti 35 sutarčių nutraukimai.

Pati įmonė per spalį susitarė dėl 10 butų, daugiausia – naujausiame projekte „Vileišio 27“.

„Nors jis pradinėje statybų stadijoje ir gana brangus, pirkėjų dėmesį jaučiame. Taigi tokių butų geroje vietoje pardavimai, nepriklausomai nuo aplinkybių, juda“, – teigia Julius Dovidonis, „Realco“ vadovas.

Bendrovė skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje galima rinktis iš beveik 3.500 naujų būstų, tai 100 daugiau nei prieš mėnesį. Daugiau nei pusė (51,22%) pirkėjams siūlomų įsigyti būstų vis dar nepradėti statyti, jau pradėti statyti būstai šiuo metu sudaro beveik 28% visos pasiūlos, pastatyti – 21,2% visos pasiūlos.

„Didžiausias šių metų pardavimų kritimas fiksuotas pastaraisiais mėnesiais, o spalį matyti rinkos suaktyvėjimo ir stabilizavimosi ženklų. Pozityviausia šiandienos tendencija – naujais projektais besipildantis sandėlis. Tai atskleidžia vystytojų požiūrį, kad sulėtėjimas yra laikinas. Taigi ramesnis laikotarpis išnaudojamas pasiruošti atlaikyti ateities pirkėjų bangą“, – teigia J. Dovidonis.

Tai, kad didelė dalis pirminėje rinkoje esančių būstų dar tik pradedami statyti, anot jo, mažiau patrauklu pirkėjams.

„Jie dairosi būstų pastatytuose ar paskutinėje statybų stadijoje esančiuose projektuose. Populiaresni tapo 3–4 kambarių, kai anksčiau dominavo 2–3 kambarių būstai. Dominuoja būsto sau, o ne investicijai ieškantys pirkėjai. Investuotojai yra kiek pasyvesni, galimai laukia kainų kritimo. Juos taip pat domina baigiami statyti projektai“, – įžvalgomis dalijasi „Realco“ vadovas.

Jis prognozuoja, kad plėtotojų pardavimai atsigaus artėjant pavasariui.

Veikiau išimtis

NT plėtros bendrovė „Citus“ spalį Vilniuje ir Kaune iš viso fiksuoja 283 rezervacinius susitarimus dėl butų ir kotedžų, beveik dukart daugiau nei rugsėjį. Tik Vilniuje, jos duomenimis, rezervuoti 225 būstai, kai rugsėjį – 108.

Pati plėtotoja Vilniuje sudarė 10 susitarimų, Kaune – vieną.

Šarūnas Tarutis, „Citus“ investicijų ir analizės vadovas, teigia, kad augimą nulėmė pardavimai vos keliuose projektuose.

„Aktyvioje rinkoje, kai per mėnesį mūsų analitikai rinkoje registruodavo 600–800 sandorių, tokie pikai atskiruose projektuose susiniveliuoja. Sumažėjus rinkai, jie jau sukelia reikšmingą poveikį rezultatams. Taškinis vertinimas suponuotų, kad atvejis gali būti unikalus ir augimas taps išimtimi bei, galimai, nevirs tendencija“, – nurodo jis.

Anot jo, susidomėjimas naujais būstais, lyginant su metų pradžia, esą yra ne taip sumažėjęs, kaip krito sandorių skaičius.

„Žinoma, karas, energinių išteklių kainų šokas, EURIBOR augimas ir kiti veiksniai paliko savo žymę“, – priduria įmonės atstovas.

Š. Taručio teigimu, dalis pirkėjų, šį rudenį sulaukę naujų rinkai pateiktų projektų, nusivylė būstų kainomis.

„Tokiu atveju, yra tikimybė, kad kai kurie vėl atsigręžė į anksčiau jau apžiūrėtus, vertintus projektus, todėl pajudėjo ir anksčiau sandėlyje laukę būstai. Yra tikimybė, kad dalyje jų ir stebėjome praėjusių dviejų mėnesių kainų korekcijas“, – svarsto jis.

„Artimiausią laikotarpį matome, kad yra nemažai ruošiamų rinkai naujų projektų bei etapų. Jei jie realizuosis, tai gaivins rinką ir sandorių skaičiaus augimas ilgesnėje perspektyvoje nebus vienkartinis“, – priduria Š. Tarutis.

Daugėja nutraukiamų sutarčių

Šią savaitę NT paslaugų bendrovė „Inreal“ skelbė, kad Vilniuje per praėjusį mėnesį nutraukti 67 sandoriai, Kaune – 13, Klaipėdoje tokių buvo vienas. Išaugęs nutrauktų preliminarių būsto įsigijimo sutarčių skaičius fiksuojamas jau ne pirmą mėnesį.

Preliminarių sutarčių nutraukimai skaičiuojami pagal NT plėtotojų projektų tinklalapiuose skelbiamą informaciją: jei kaip „parduotas“ pažymėtas butas tampa „laisvas“, laikoma, kad susitarimas buvo nutrauktas.

Tačiau yra niuansų – dalis plėtotojų į šį procesą žiūri kūrybiškai: kartais, norint paskatinti pardavimus, daugiau butų pažymimi kaip „parduoti“, o vėliau jie vėl atsiduria ant prekystalio. Taigi analitikai neslepia, kad netikslumų duomenyse pasitaiko.

VŽ surinkti duomenys rodo, kad daugiausia nutrauktų sutarčių spalį turėjo NT plėtros bendrovė „Omberg“ – apie 30, kone visi jie fiksuoti projekto „Skylum“ pardavimų puslapyje.

Edita Gudauskienė, bendrovės pardavimų ir klientų patirčių vadovė, VŽ komentuoja, kad šių nutrūkusių sutarčių priežastys – įvairios.

„Maždaug pusė jų nutrūko klientams tiesiog nevykdant sutartinių įsipareigojimų – nemokant pradinio įnašo įmokų pagal sutartyje numatytą, pagal pirkėjų poreikius išdėstytą ir sutartą grafiką“, – nurodo pašnekovė.

Anot jos, įmonė esą nekeitė ir nekeis sutarčių sąlygų pirkėjams, butą įsigijusiems sau, tačiau verslo partneriai kviečiami derybų.

„Verslo partnerius, kurie butus pirko perpardavimui arba nuomai, pakvietėme derėtis dėl abiem pusėms naudingiausių sąlygų. Tad, nors su maždaug trečdaliu pirkėjų susitarimą rasti pavyko, dalis sutarčių bendru sutarimu buvo nutrauktos“, – sako E. Gudauskienė.

 

Visą apžvalgą galite skaityti „Verslo žinios“ portale ČIA.

Straipsnio autorius: Evelina Povilaitytė, Lukas Blekaitis

Nuotrauka: Juditos Grigelytės (VŽ)

Šaltinis: vz.lt