Evelina Povilaitytė | „Verslo žinios“

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, fiksuojantys pirminės rinkos duomenis, skelbia, kad pastarojo mėnesio rezultatai išlieka gana stabilūs, tačiau jau kurį laiką kartoja, jog pardavimai lėtėja ir dėl labai mažos pasiūlos. Ją padidinti esą užtrunka dėl didelių biurokratinių kliūčių. Dabar pirkėjai gali apžiūrėti 23% visų parduodamų butų – tiek jų yra pastatyta.

NT plėtros bendrovė „Hanner“ fiksuoja, jog 2021 m. per mėnesį Vilniuje vidutiniškai sudaroma 598 preliminarių butų pirkimo–pardavimo sutarčių. Palyginkime: šį rugsėjį rodiklis siekė 614, 2020 m. – 406, 2019 m. – 454.

Arvydas Avulis, bendrovės valdybos pirmininkas, sako, jog vien per rugsėjį plėtotojai susitarė dėl 372 butų arba mažiausiai šiemet.

Iš viso esą šiemet susitarta dėl 5.524 butų arba 81% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. ir 32% daugiau nei 2019 m.

„Nuo metų pradžios tendencingai mažėjanti pasiūla Vilniaus pirminėje rinkoje pasiekė seniai nematytas žemumas. Šiuo metu sostinėje butų pasiūloje yra mažiausiai nuo 2014 m., todėl likvidumo indeksas šiuo metu yra sumažėjęs iki 6,45. To pagrindinė priežastis – išaugusi biurokratija savivaldybėje: vystytojai negauna statybos leidimų ir negali pasiūlyti rinkai daugiau būsto. Apmaudu, bet tai gali paskatinti dar didesnį kainų kilimą“, – teigia A. Avulis.

Šiemet fiksuojama, kad Vilniuje būsto segmentą papildė 4.684 butų, o neparduotų butų yra 2.917, arba 39,3% mažiau nei metų pradžioje. Apie 86% neparduotų butų yra statomuose arba dar planuojamuose projektuose.

A. Avulio teigimu, vidutinė naujų butų kaina Vilniuje nuo metų pradžios padidėjo 20% iki 2.500 Eur / kv. m.

„Jei ir toliau strigs statybos leidimų išdavimo procesas, labai tikėtina, kad jos ir toliau augs. Be to, kai, kai kurios įmonės, negalėdamos gauti statybos leidimų iš Vilniaus savivaldybės, butus pardavinėja net jų ir neturėdamos“, – teigia jis.

Visą apžvalgą galite skaityti „Verslo žinios“ portale ČIA.

Šaltinis: vz.lt

Nuotrauka: vz.lt / VŽ koliažas.