Nors šiemet būsto pardavimai Lietuvoje, lyginant su 2021 m., mažėja, per 9 mėnesius tam išleista 2,41 mlrd. Eur arba 2% daugiau, skaičiuoja Registrų centras, fiksuojantis tik notarinius sandorius.
Vien butams per 9 mėnesius išleista 1,65 mlrd. Eur – 10% daugiau, nei pernai atitinkamu laikotarpiu. Individualiems namams – 0,66 mlrd. Eur arba taip pat 10% daugiau.
Per metus, lyginant su 2021 m. trimis ketvirčiais, mažėjo (0,2%) naujų butų bei senų namų (3,9%) segmentų apyvarta – atitinkamai iki 476 mln. Eur ir 367 mln. Eur.
Senesniems butams išleista 1,18 mlrd. Eur, naujiems namams – 293 mln. Eur arba atitinkamai 2,4% ir 8,2% daugiau nei per atitinkamą laikotarpį pernai.
III ketvirtį, lyginant su tuo pačiu metu pernai, labiausiai brango nauji namai ne didmiesčiuose ir kaimuose – 37% iki 1.192 Eur / kv. m ir didmiesčiuose – 34,4% iki 1.321 Eur / kv. m.
Per metus neatpigo nė viena turto grupė. Per ketvirtį – senesni namai ir butai ne didmiesčiuose bei kaimuose – brango atitinkamai 12,5% iki 880 Eur / kv. m ir 11,4% iki 632 Eur / kv. m.
Praėjusią savaitę Registrų centras skelbė, jog per 9 mėnesius sudaryta 26.100 butų sandorių – 11% mažiau nei pernai ir 10.200 individualių namų sandorių, kas yra 15% mažiau nei pernai.
Vis dėlto ekspertai sutaria, kad šiuo metu būsto kainos yra pasiekusios rekordines aukštumas.
Devynių mėnesių rezultatai taip pat nusileidžia rekordiniams 2021-iesiems. Iš viso sudaryta 98.800 NT sandorių, arba 18% mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Plačiau apie tai galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.
Visą apžvalgą galite skaityti „Verslo žinios“ portale ČIA.
Straipsnio autorius: Evelina Povilaitytė
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo (VŽ)
Šaltinis: vz.lt
