Kai politikų, piliečių bei verslo visuomenės akys nukreiptos į NATO viršūnių susitikimą, Finansų ministerija nusprendė į dienos šviesą ištraukti kelerius metus stalčiuje laikytą turto vertinimo reformos projektą – jis artimiausiu metu bus svarstomas Vyriausybėje vyksiančiame tarpinstituciniame pasitarime.
Deja, teisės akto projektas – ne vynas, nuo ilgo išlaikymo jis geresnis netapo. Jei Vyriausybė ir Seimas pritars šiam projektui, rinka pasipildys abejotinų gebėjimų turto vertintojais, joje įsivyraus chaosas ir anarchija, kurių įkaitais taps 60 tūkst. kasmet turto vertinimo ataskaitas užsakinėjančių gyventojų ir įmonių.
Sugriaukime, kas buvo, o kas bus – žiūrėsime
Detaliai įsigilinusi į Finansų ministerijos parengtą Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektą, turto vertintojų bendruomenė drįsta pareikšti aiškų vertinimo verdiktą – šis projektas nevertas nė sudilusio skatiko.
Panašu, kad ministerija, jau daugiau nei 20 metų nesugebanti užtikrinti kokybiškos turto vertinimo sistemos priežiūros, galiausiai nusprendė elgtis paprasčiau – kam narplioti Gordijaus mazgą, jei galima jį perkirsti, o apie pasekmes pagalvoti vėliau. Kitaip tariant, sugriaukime tai, kas buvo, įveskime anarchiją, o kaip bus toliau, išaiškins valdžia.
Projektu išties numatomi revoliuciniai pokyčiai. Bėda ta, kad jie nuves į chaosą, kuriame galės tarpti įvairaus plauko finansiniai aferistai ir jokios kvalifikacijos turto vertinimo srityje neturintys veikėjai, o jų paslaugomis besinaudojantys gyventojai ir įmonės gali neturėti kitos išeities, kaip tik užversti teismus skundais dėl nekokybiškai atliktų vertinimo ataskaitų.
Dereguliavimas ar chaosas?
Projekto autoriai skambiu žodžiu „dereguliavimas“ ketina neva išlaisvinti turto vertinimo rinkos dalyvius nuo šiai profesijai keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Tik ar ši menama laisvė suteikia laisvę vartotojui?
Šiuo metu turto vertinimo paslaugas gali teikti tik tie aukštąjį išsilavinimą ir mažiausiai 3 metų darbo patirtį vertinimo srityje turintys asmenys, kurie yra išlaikę vertintojo egzaminą ir gavę kvalifikacinį vertintojo pažymėjimą.
Naujuoju projektu ketinama panaikinti šių pažymėjimų galiojimą ir apskritai panaikinti turto vertintojo profesijai keliamus reikalavimus – turtą vertinti galės bet kas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir nepriekaištingą reputaciją.
Kas nuo to pasikeis gyventojui ar įmonei, užsakantiems turto vertinimo paslaugą?
Pirmiausia kils dilema, kokį turto vertintoją pasirinkti – ar patyrusį ir kvalifikuotą brangiau, ar tiesiog pigiau žmogų iš gatvės, ir kaip juos vieną nuo kito atskirti? Net ir norint rinktis patikimą, patyrusį vertintoją – patikrinti jo kompetencijų nebus jokios galimybės, nes kvalifikacijos pažymėjimai nebegalios. Bet gal čia genialus planas didinti aukštojo mokslo diplomą turinčių piliečių užimtumą?
Antra, jei būsto pirkėjas paprašys savo kaimyno įvertinti įsigyjamą turtą – didelė tikimybė, kad paskolas išduodantys bankai nepriims neprofesionaliai parengtos ataskaitos už gryną pinigą. Žmogui beliks kreiptis į kitą turto vertintoją, už tą pačią būtiną paslaugą sumokant nebe vieną, o kelis kartus. Ankstesnę turto vertinimo ataskaitą teliks išmesti į šiukšlių dėžę arba kreiptis į teismą dėl nekokybiškai atlikto įvertinimo.
Visą apžvalgą galite skaityti „INFOLEX“ portale ČIA.
Straipsnio autorius: Tauras Antanas Tupinis
Nuotrauka iš asmeninio archyvo: Tauras Antanas Tupinis, Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas.
Šaltinis: INFOLEX.LT
