Nors šiuos metus būsto sektorius pasitiko su nerimu, kuris iš esmės išsipildė, lūkesčiai dėl 2023 m. dar prastesni – didesnė dalis jo atstovų prognozuoja stagnaciją, mažėsiantį įperkamumą, o daugiausia rizikų kelia galimas ekonomikos sulėtėjimas ir brangstantis finansavimas, rodo „Verslo žinių“ atlikta sektoriaus apklausa. Anot verslo, tai reiškia, kad kitąmet būsto pirkėjai bus nešiojami ant rankų.
Apklausa atlikta gruodį, atsakymus pateikė daugiau nei 70 sektoriaus ekspertų, plėtotojų, investuotojų, NT valdytojų, tarpininkų ir kitų profesionalų.
Didesnė dalis (59,5%) sektoriaus dalyvių viliasi, kad 2023 m. būsto kainos išliks stabilios, o daugiau nei trečdalis (35,7%) prognozuoja, kad jos mažės. Taigi lūkesčiai dėl kainų dinamikos visiškai priešingi nei 2021 m. pabaigoje, kai 82,4% tikėjosi kainų didėjimo – dabar jų liko vos 4,8%. Kainų mažėjimo šiemet nesitikėjo nė vienas rinkos dalyvis, 14,7% prognozavo jų stabilumą.
Klausiami, kokių tikisi būsto įperkamumo tendencijų 2023 m., sektoriaus dalyviai taip pat buvo gana pesimistiški – 43,68% tikėjosi mažiau įperkamo NT, 31,9% vylėsi, kad įperkamumas nesikeis. Apie ketvirtadalis (24,46%) prognozavo, kad kitąmet būstas bus įperkamesnis.
Į klausimą, kokios krypties būsto segmente tikisi 2023 m., kone pusė (47,65%) nurodė besitikintys stagnacijos, dar 21,4% prognozuoja, kad situacija bus įprasta.
Vis dėlto rinkos kritimą prognozuoja vos 7% sektoriaus dalyvių. Palyginimui, „atšokimo“ ir rinkos aktyvumo tikisi daugiau respondentų – atitinkamai 14,3% ir 9,5%.
Tomas Sovijus Kvainickas, nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas, VŽ sako, jog didesnė tikimybė, kad būsto kainos mažės antrinėje rinkoje, nes čia jų augimą šiemet lėmė ne padidėjusios išlaidos statybai, o tiesiog atsiradusi proga ir noras parduoti brangiau.
„Tokią galimybę buvo suformavęs būsto deficitas ir poreikis sumažinti kainų skirtumą, kai reikia keisti būstą. Pirminėje rinkoje kainos labiau keisis tuose segmentuose ar teritorijose, kur didžiausia konkurencija. Arba jei plėtotojas, formuodamas kainodarą, buvo numatęs tokį variantą“, – aiškina jis.
Analitikas sako besiviliantis, kad 2023 m. būsto įperkamumas didės, nes esą priešinga tendencija gali didinti spaudimą žmones keisti gyvenamąją vietą.
„Miestai, kuriuose mažėja gyventojų, kelia iššūkių ne tik NT plėtotojams. Pagerinti situaciją galėtų sumažinta nors viena iš plėtros išlaidų: statybos kainos, infrastruktūros mokestis, kompensacija už plėtrą valstybinėje žemėje, reikalavimai energinei klasei“, – vardija jis ir priduria, kad šios išlaidos yra vienos nepatraukliausių pastarąjį dešimtmetį.
Martynas Žibūda, NT plėtros bendrovės „Eika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, sako, jog 2023 m. galima tikėtis ir didesnių būsto nuolaidų, ir smulkesnių plėtotojų bankrotų.
„Didžiausias sektoriaus iššūkis – nuslūgstanti kapitalo jūra. Pradedant investuotojais, baigiant šaunančią kainą bandančiais užfiksuoti būsto pirkėjais. Jis išryškins sekliausias segmento vietas. Tačiau bendrąja prasme, jei toks sustojimas ir buvo lemtas, tai jis įvyko pačiu laiku. Net ir sunkiausiais ekonominiais laikais būstas yra būtina prekė, taip bus ir 2023 m., tik gerokai mažesne apimtimi“, – kalba jis.
Pusė (50%) VŽ apklaustųjų tikisi, kad 2023 m. būsto paklausa išliks stabili – pernai tokių buvo gerokai daugiau – 73,5%. Prognozuojantieji pokyčius renkasi skirtingas kryptis – 28,6% mano, kad paklausa mažės, 21,4% – kad didės. Pernai besitikinčių paklausos mažėjimo buvo beveik 12%.
Didesnė dalis (45,3%) VŽ apklaustų sektoriaus dalyvių tikisi, kad būsto pasiūla 2023 m. augs, tačiau jų gerokai mažiau nei pernai – 73,5%.
Stabilios pasiūlos tikisi trečdalis (33,3%), mažesnės – 21,4%.
Raimondas Reginis, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, VŽ sako, kad būtent paklausos atsikūrimas bus didžiausias 2023 m. būsto segmento iššūkis.
„Metų pabaigos duomenys aiškiai rodo, kad nemaža dalis potencialių pirkėjų atideda sprendimą dėl įsigijimo tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje. Per metus situacija pasikeitė nuo didelio pasiūlos trūkumo iki 50–70% paklausos kritimo. Kitaip tariant, geopolitinė ir ekonominė padėtis greitai išsprendė pasiūlos trūkumą. 2023 m. pirmasis pusmetis tiek ekonomikai, tiek NT rinkai nežada esminių teigiamų pokyčių, o tai matydami pirkėjai, tikėtina, ir toliau neskubės pirkti“, – sako jis.
Panašiai kalba ir Arnoldas Antanavičius, VšĮ „Realdata“ vadovas. Jis mano, kad NT plėtotojai 2023 m. greičiausiai savo planus vertins konservatyviau ir naujus projektus leis normuotai, kad neišpūstų pasiūlos bei apsidraustų nuo netikėtumų.
„Kiti metais bus ramesni, o aktyvumo prasme rinka tikrai neišgyvens geriausių laikų. Kita vertus, jos grįžimas į 2017 ar 2018 m. būtų visai neblogas rezultatas. Vis dėlto kainų kryptis sunkiai nuspėjama. Iš vienos pusės jas veiks itin didelė infliacija ir pinigų nuvertėjimas, iš kitos – kylančios palūkanų normos bei negatyvios gyventojų nuotaikos. Kurioje vietoje įvyks balansas – sunku pasakyti, bet, manau, kad kainų pokyčiai 2023 m. bus nežymūs“, – prognozuoja jis.
Visą apžvalgą galite skaityti „Verslo žinios“ portale ČIA.
Straipsnio autorius: Evelina Povilaitytė
Nuotrauka / koliažas: (VŽ)
Šaltinis: vz.lt
