Butų nuomos rinkoje – perversmas: pokyčiai svarbūs ir nuomininkams, ir nuomotojams | Delfi.lt apžvalga

Justina Maciūnaitė

www.delfi.lt

Foto: DELFI / Kiril Čachovskij

Prieš koronaviruso pandemiją būstas nuomai buvo laikomas viena iš patraukliausių investicijų. Šiuo metu, esant sumažejusiam turistų, keliaujančių verslininkų kiekiui, trumpalaikė nuoma yra sustojusi, o ilgalaikės nuomos rinkoje, pasak NT specialistų, pasiūla didesnė už paklausą. NT analitikai sako, kad Lietuvos nuomos rinka keičiasi ir tai yra rimtas signalas ir tiems, kurie investavo ar dar planuoja investuoti į nuomą, ir patiems nuomininkams.

Dėl koronaviruso pandemijos, karantino ir valstybių sienų uždarymo sustojo ne tik pasaulinė ekonomika, bet ir NT rinka. Jokia išimtis buvo ir Lietuva, kurioje pirmaisiais karantino mėnesiais (kovą, balandį) NT vystytojai dalijosi smarkiai kritusių pardavimų statistika. Tiesa, šiuo metu parduodamų NT objektų skaičius po truputį kyla. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų birželio mėnesį Vilniaus daugiabučių pirminėje rinkoje, skaičiuojant parduotus ir rezervuotus butus jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, bendras realizacijos balansas (naujai sudarytų ir nutrūkusių susitarimų skaičiaus skirtumas) sudarė 258 butus arba 95 proc. daugiau nei 2020 metų gegužės mėnesį. Tuo tarpu lyginant su šių metų balandžio mėnesiu, naujų butų sostinėje realizuota 5,3 karto daugiau. Žvelgiant į šių metų balandžio (48 butai), gegužės (132 butai) ir birželio (258 butai) mėnesio naujų butų realizacijos rodiklius, matyti, kad po itin staigaus aktyvumo kritimo balandžio mėnesį kitais mėnesiais jau stebimas pirkėjų sugrįžimas į sostinės naujos statybos sektorių.

Keitėsi ir NT nuomos rinka

Pasak „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, šiuo metu kiek išaugo nuomojamo būsto pasiūla, o paklausa susitraukė. Šį pokytį, anot analitiko, lėmė kelios priežastys: pandemija ir karantinas, kurie sumažino sostinės gyventojų, neturinčių nuosavo būsto, skaičių, tačiau, kita vertus, ilgalaikės nuomos būstų pasiūla Vilniuje paprastai išauga kiekvieną vasarą, studentams palikus sostinę.

„Nemažai studentų grįžo į tėvų namus regionuose tęsti nuotolines studijas, dalis atvykusių darbuotojų neteko darbo ir taip pat paliko Vilnių. Taip pat dingęs turistų srautas privertė dalį trumpalaikės nuomos būstų „persikvalifikuoti“ į ilgalaikės nuomos segmentą, tokiu būdu padidinat pasiūlą centrinėje miesto dalyje. Svarbu ir tai, kad vasara ilgalaikei nuomai – ypač nedėkingas laikotarpis, kuomet dėl sezoninių svyravimų nuomos rinka ir taip būna mažiau aktyvi“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad 2020-ųjų II ketvirtį, priklausomai nuo segmento, nuomos kainos Vilniuje mažėjo 5–10 proc., ir tikėtina, kad vasaros laikotarpiu jos gali dar šiek tiek kristi.

Pasak T. Kvainicko, dėl pasaulyje tebesitęsiančios pandemijos smarkiai sumažėjus trumpalaikės nuomos poreikiui turto savininkai turi tris pasirinkimus: parduoti, išnuomoti ilgesniam periodui, tęsti trumpalaikę nuomą kelionių burbulo keliautojams ar saviizoliacijos tikslais.

„Visi trys pasirinkimai yra taikomi, tačiau trumpalaikės nuomos būsto pakeitimas į ilgalaikę nuomą ar pardavimus šioms rinkoms nėra ypač reikšmingas. Juolab, kad ne visi trumpalaikei nuomai įrengti butai tinka ilgalaikės nuomos segmentui. Dažniausiai jie yra menkai įrengtomis virtuvėmis, san. mazgais, todėl netinka žmonėms, ketinantiems gyventi, o ne apsistoti“, – tikina NT analitikas.

Visą straipsnį galite skaityti ČIA.