„Inreal“ duomenimis, birželio mėnesį Vilniaus miesto pirminėje rinkoje susitarta dėl 185 būstų pardavimo (214 naujų susitarimų, 29 nutraukti susitarimai). Tai – dešimtadaliu mažiau nei prieš mėnesį (atitinkamai, 209, 230, 21) ir 2 kartus mažiau nei prieš metus (391, 402, 11). Rinkos aktyvumas tolygiai mažėja nuo pat metų pradžios (išimtis – kovo mėnuo, kuomet rinką labiausiai paveikė gyventojų nuotaikos dėl karo Ukrainoje).
NT rinkos pulsas. 2022 birželis
Kiek optimistiškesnės naujienos apie pasiūlą, kuri padidėjo. Per birželio mėnesį stebėjimus sostinėje papildėme 405 naujais būstais (gegužę – 294, prieš metus – 365). Aktyvesni NT vystytojų veiksmai lėmė, kad pirminės rinkos pasiūla išaugo iki 3462 būstų, t.y. 8 proc. daugiau nei prieš mėnesį (3219) ir 3 proc. daugiau nei prieš metus (3370), tačiau vis dar yra mažiau, nei įprasti metiniai pirminės rinkos pardavimai (4 – 7 tūkst. būstų). „Ši situacija iškelia dilemą, mat pasiūla padidėjo, o paklausa sumažėjo. Priklausomai nuo požiūrio kampo tai gali reikšti, kad gyventojai arba apsipirko, arba nebenori pirkti būsto aukštomis kainomis didėjant būsto palūkanoms. Atrodytų, kad pasiūlos problema yra išspręsta, todėl nėra poreikio skubėti su naujų objektų pristatymu rinkai. Tačiau tarsi dingusi problema trumpuoju laikotarpiu, tolimesnėje ateityje taps dar didesniu iššūkiu“, – teigia „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Anot jo, panaši situacija (tik dėl kitų priežasčių) susiformavo ir 2020 metais. Keliems mėnesiams pristabdžius naujų projektų plėtrą, po mažiau nei metų susiformavo pasiūlos trūkumas, kuris ne tik apribojo gyventojų galimybes rinktis, tačiau ir dėl elementaraus pasiūlos ir paklausos dėsnio prisidėjo prie būsto kainų augimo.
Per mėnesį 12 mėnesių Euribor rodiklis padidėjo nuo maždaug 0,4 proc. iki 1,1 proc., o 6 mėnesių rodiklis – nuo 0 iki 0,3 proc. Palūkanoms augant, anuiteto dabartinė vertė mažėja. Kitais žodžiais kalbant, mokant tas pačias įmokas, paskolos suma tampa mažesnė, nes didesnė įmokos dalis yra skiriama padengti palūkanas, o ne grąžinti paskolą. Tai lemia, kad galimybės skolintis mažėja, o atsižvelgiant į tai, kad būstas įprastai yra perkamas su paskola, mažėja ir būsto įperkamumas. Jeigu pirkėjas negali įsigyti būsto aukštesne kaina, jo pardavimo kaina turi mažėti. Tačiau, Lietuvoje galioja atsakingo skolinimo nuostatos, kurių tikslas apsaugoti rinkos dalyvius nuo būtent tokių palūkanų svyravimų, t.y. paskolos išduodamos ne pagal esamas maksimalias galimybes, o su prielaida, kad palūkanų normos sieks 5 proc., taigi per mėnesį pasikeitė ne suma, kurią gyventojai gali pasiskolinti, bet skolos aptarnavimo kaštai. Vis dėlto, nepaisant to, kad galimybės pasiskolinti nemažėjo, gyventojai yra veikiami bendrųjų infliacijos rodiklių, ženkliai pabrango energiniai ištekliai, dėl to – ir kiti produktai bei paslaugos. Didėjant įprastoms išlaidoms gyventojų norai įsiskolinti, prisiimti paskolos aptarnavimo augimą menksta.
Kita pastarojo laikotarpio problema – nepakankamas statybos leidimų skaičius. „Pasiūlai atsigaunant, galima padaryti klaidingas išvadas, kad rinkos balansas gerėja ir neskubėti spręsti šios problemos – juk „gaisro“ nebėra. Tačiau 2018 metų pirmoje pusėje nepanaudotų statybos leidimų buvo virš 12 tūkst., t.y. nuo 2014 metų visoje Lietuvoje leista statyti 12 tūkst. butų daugiau, nei jų pradėta statyti, dar pandemijos pradžioje – beveik 10 tūkst., o šiuo metu – mažiau nei 2 tūkst. Galimybė pasinaudoti rezervu, „ištraukti nepanaudotus leidimus iš stalčiaus“ yra beveik išnykusi, ir jeigu rinkos aktyvumas atsigaus artimiausiais mėnesiais, esamas pasiūlos trūkumas atrodys niekinis“, – prognozuoja T. S. Kvainickas.
Visą apžvalgą galite skaityti „Inreal.lt“ portale ČIA.
Nuotrauka (Inreal) : Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas.
