„KPMG Baltics“ Sandorių konsultacijų skyriaus projektų vadovas | VŽ rubrika „Nuomonės“
Praėjusių metų pabaigoje pradėjus plisti naujajam koronavirusui, kitaip dar žinomam COVID-19, bei vėliau dėl jo kilusi globali pandemija sukūrė nežinomybės atmosferą pasaulyje.
Nežinant, kiek laiko tęsis pandemija, kokios formos bus atsigavimas (V? U?, W? L?!), bei kokios bus jos pasekmės ekonomikai, verslininkams, analitikams, vertintojams, auditoriams ir kitiems, bent kiek susiduriantiems su verslo vertės nustatymo poreikiu, klausimų šiuo metu daugiau nei atsakymų. Šiame straipsnyje pamėginsime pasidalinti tarptautine praktika bei padėti dalį šių klausimų atsakyti.
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad atliekant vertinimus nereikėtų vadovautis kriterijais, kuriais buvo remiamasi iki krizės pradžios. Kodėl? Nes šis požiūris remiasi potencialiai klaidinga prielaida, kad vertės netrukus grįš į prieškrizinį lygį. Šiuo metu nesimato aplinkybių, kad tokia prielaida galėtų būti teisinga.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tam tikros nežinomybės būta ir iki pandemijos pradžios (ekologinės problemos, stipriai išaugusios kainos kapitalo rinkose, neproporcingai padidėję P/E rodikliai, naftos kainų karai tarp Rusijos ir Saudo Arabijos ir t.t.). Tad net jei pandemija stebuklingai pasibaigtų, klausimas, koks tas prieškrizinis lygis būtų, išlieka. Spręsti apie ilgalaikį viruso poveikį dar anksti, tačiau dabar jau akivaizdu, kad 2020-aisiais daugelio įmonių pajamos ir/arba turto vertės sumažės (arba jau sumažėjo), joms tenka veikti didėjančios nežinomybės ir nepastovumo sąlygomis.
Kai kurioms įmonėms teks susidurti su reikšmingais turto verčių nurašymais, restruktūrizavimu ar net bankrotu. Tikėtina, kad šiuo metu padidės skirtumai tarp vertės (pinigų srautų ir augimo funkcijos) bei kainos (paklausos ir pasiūlos funkcijos). Esant krizinei situacijai sunkumus patiriantiems rinkos dalyviams gali kilti priverstinis poreikis išsiparduoti, tad pardavimo kainos gali būti bet kuriame taške tarp likvidacinės ir rinkos verčių. Tad ką gi reikėtų daryti vertintojams susiduriant su tokia reikšminga nežinomybe? Nagrinėsime du dažniausiai sutinkamus verslo vertinimo metodus – pajamų ir lyginamąjį.
Lyginamasis (rinkos) metodas – ne šiandien
Naudojant palyginamųjų įmonių būdą reikėtų remtis tik tų listinguojamų įmonių informacija, kurių prognozuojama finansinė informacija yra pakoreguota dėl viruso poveikio. Skaičiuojant grynąją skolą reikėtų išanalizuoti potencialius jos rinkos ir balansinės verčių skirtumus.
Visą straipsnį prašome skaityti Verslo žinių portale – ČIA.
Nuotrauka: Edgaras Mechoncevas, „KPMG Baltics“ Sandorių konsultacijų skyriaus projektų vadovas. Bendrovės nuotr.
