Seime svarstomas Privalomojo turto vertinimo įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, labiausiai naudingas pageidaujantiems nesąžiningo vertinimo paslaugų. Tuo įsitikinusios visos trys Lietuvos turto ir verslo vertintojus vienijančios profesinės organizacijos – jų teigimu, naujasis teisės aktas atneš sumaištį į vertinimo rinką, kurios paslaugomis kasmet pasinaudoja per 60 tūkst. šalies gyventojų ir įmonių.

„Projekto autoriai žarstosi skambiomis frazėmis, kad vietoj valstybinio rinkos reguliavimo bus įteisinta profesinė savivalda. Tačiau kokia gali būti savivalda, jei narystė profesinėje savivaldos organizacijoje nebus privaloma. Šios organizacijos nariai privalės atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir gauti vertintojų atestatus. Tačiau tie paslaugų užsakovai, kurie norės neobjektyvaus vertės padidinimo ar sumažinimo, sėkmingai naudosis kitų vertintojų, nepriklausančių savivaldos organizacijai, paslaugomis – jokie reikalavimai tokių „vertintojų“ kvalifikacijai nėra keliami“, – stebisi Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas Tauras Antanas Tupinis.

Turto deklaracijas patvirtins „savi“ vertintojai?

Lietuvos vertintojų rūmų valdybos pirmininkės Irmantos Krikščiūnienės teigimu, svarstomas įstatymo projektas atvers dvigubą landą korupcijai bei galimybei dirbtinai išpūsti ar sumažinti vertinamo turto kainą.

„Pirma, vertinti turtą ar verslą galės jokios kvalifikacijos neturintys asmenys. Kas gali paneigti, kad tokia „tvarka“ yra suinteresuoti ir kai kurie politikai, kuriems privalu teikti turto deklaracijas – juk patogu, kai deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą patvirtina bet koks vertintoju prisistatantis „savas“ žmogus, kuris ir po neobjektyvių vertinimų galės toliau sėkmingai užsiimti šia veikla“, – sako I. Krikščiūnienė.

Antra, projekte numatoma administracinės nuobaudos už netinkamai suteiktas vertinimo paslaugas, I. Krikščiūnienės teigimu, niekaip neatgrasys nesąžiningų rinkos dalyvių.

Prieštarauja ir valstybės institucijos

„6 puslapių apimties įstatymo projektas sulaukė net 117 puslapių pastabų, gautų iš įvairių institucijų – akivaizdu, kad teisės aktas yra visiškai „žalias“ ir neparuoštas. Projektui gausybę pastabų turi ne tik vertintojų bendruomenė, bet ir valstybinės institucijos – Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba bei kitos “, – pastebi K. Kristinaitis.

Visą apžvalgą galite skaityti „Litas.lt“ portale ČIA.

Straipsnio autorius:  Marius Deksnys, UAB „Idea Prima”

Nuotrauka: Tauras Antanas Tupinis, LTVA Prezidentas

Šaltinis: Litas.Lt