Sostinės savivaldybei priklausantis apleistas nekilnojamasis turtas sunkiai suranda naujus šeimininkus, mat dažnai griuvenų remontui taikomi itin griežti reikalavimai.
LTVA Valdybos narys Saulius Vagonis straipsnyje pateikia profesionalų komentarą šia tema:
Lietuvos nekilnojamojo turto vertintojų asociacijos valdybos narys Saulius Vagonis nesiėmė lyginti konkrečių objektų kainų, bet akcentavo, kad valstybės ir savivaldybių parduodamo turto pradinė kaina pirmame aukcione turi būti nustatoma pagal individualų vertinimą. „Tam rengiami viešieji pirkimai ir samdomi licencijuoti turto vertintojai, – „Vilniaus dienai“ teigė pašnekovas. – Registrų centro masinį turto vertinimą ir vidutinės rinkos vertės nustatymą aklai atlieka kompiuteriai pagal parametrus, užfiksuotus Registrų centro duomenų bazėje – pastatų plotą, statybos metus, aukštų skaičių ir kt. Turto vertintojas privalo atsižvelgti ne tik į šiuos parametrus, bet ir į realią turto būklę – ar ten atliktas remontas, ar patalpos apleistos, kokia situacija kaimynystėje. Jį pasamdžiusiai savivaldybei turto vertintojas turėtų pagrįsti tokią turto kainą, kokią ji galėtų gauti, pardavusi rinkoje jai priklausantį objektą. O jeigu per 10 aukcionų niekas nesidomi objektu, vadinasi, vertintojai arba neįvertino kažkokių aplinkybių arba jiems jos tiesiog nežinomos. Dar kitas dalykas – turto vertinimo paslaugų kokybė, kai jos perkamos už mažiausią kainą.“ Paklaustas, ar turto vertinimas buvo adekvatus, jeigu objekto kaina aukcione išauga 35 ar net 120 proc., S.Vagonis teigė, kad tokio didelio kainų skirtumo teoriškai neturėtų būti: „Galbūt vertintojui pritrūko informacijos, dokumentų dėl turto galimybių ir likvidumo, ir jis darė pesimistinę prielaidą, o vėliau paaiškėjo teigiamos aplinkybės.“
Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/vienos-vilniaus-lusnos-auksines-kitos-bevertes-940629?psl=2
Visą straipsnį „Vienos Vilniaus lūšnos auksinės, kitos bevertės“ rasite čia: